Pokyčiai darbo rinkoje smarkiai greitėja dėl naujųjų technologijų, kurios atsiranda taikant automatizavimą, robotizavimą, dirbtinį intelektą (AI) ir algoritmus. Visi jaučiame, kad pasaulis keičiasi. 2022 metų pabaigoje ChatGPT viršijo rekordus, kai platforma per mažiau negu savaitę pasiekė 1 milijoną naudotojų. 2023 m. pradžioje ChatGPT suburdavo jau daugiau negu 100 milijonų naudotojų per mėnesį. Be dirbtinio intelekto naudojimo darbe jau niekas negali apsieiti.

Pasiruošimas pokyčiams

Tuos procesus galėjome pastebėti vykdydami šį dabar besibaigiantį projektą „Veiksmų inicijavimas įgyvendinant Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo”. Per dvejus projekto vykdymo metus darbo rinkos automatizavimas žymiai paspartėjo ir jis negrąžinamas, todėl socialiniai partneriai, o ypač profesinės sąjungos turi kuo greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas įmonėse atliekant paprastesnius biuro darbus, o tai verčia ir įmones, ir darbuotojus pasikeisti ar pakelti savo skaitmeninę kvalifikaciją.

Jau aišku, kad skaitmeninimas gali prisidėti prie to, kad sumažės pasikartojančių užduočių, kurias iki šiol atlikdavo darbuotojai, ir padidės darbo efektyvumas. Tačiau šis procesas siejasi ir su abejonėmis dėl darbo vietų išlaikymo ar diskriminacijos, kylančios iš algoritminio valdymo. Dabartiniais laikais vis svarbesnė tampa atsijungimo teisė, visų pirma dėl psichinės pusiausvyros išlaikymo. Todėl profesinių sąjungų pasirengimas aktyviai dalyvauti inicijuojant kolektyvines derybas šioje srityje buvo pagrindinė projekto ašis. Taikyti atsijungimo teisę yra svarbu, nes nyksta pusiausvyra tarp darbo ir privataus gyvenimo, o dirbtinis intelektas naudojamas didinti kontrolei ir intensyvinti darbui.

Turint omeny vis dar neištirtas naujųjų skaitmeninių technologijų poveikio darbo aplinkai galimybes, profesinėms sąjungoms reikia būti pasiruošusioms tinkamai atpažinti pavojus, kylančius dėl naujųjų technologijų įdiegimo darbo vietoje, norint apsaugoti darbuotojų interesus ir teises. Darbo vietose vis dažniau diegiamos sekimo ir slapto stebėjimo (pvz. klavišų paspaudimų stebėjimas), našumo valdymo programinės įrangos. Daugelyje įmonių instaliuojamos kameros tikrinti darbuotojams. Plačiai taikoma įdarbinimo programinė įranga, naudojama atrinkti kandidatus išorės įdarbinimui ar paaukštinimui.

Esminis socialinių partnerių vaidmuo

Profesinių sąjungų lyderiai turi būti pasirengę kalbėtis su darbdaviais apie algoritminio valdymo skaidrumą, apie algoritmų diegimo ir naudojimo aiškias taisykles, tai turi būti įrašyta rašytinėje sutartyje. Darbuotojai turi teisę būti informuojami apie algoritminio valdymo įrankius, teisę nesutikti su tais įrankiais, kuriuos mano esant kenksmingus. Algoritmai reikalingi padėti vadybininkams dirbti, bet ne juos pakeisti. Profesinių sąjungų nariai turėtų reikalauti, kad darbuotojams būtų prieinami visi apie juos sukaupti duomenys, apie algoritmų įvertintą jų našumą, ir kad išėję iš darbo turėtų teisę reikalauti savo asmens duomenų pašalinimo.

Atsižvelgiant į tai, kaip dinamiškai vyksta technologijų ir socialinė pažanga, galutinėje projekto ataskaitoje pateikiame gaires ir pasiūlymus profesinių sąjungų veiklai jų darbo aplinkoje, prisotintoje naujų technologijų. Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti paaiškinimų dėl algoritmų veikimo, informacijos apie tai, kaip renkami, saugomi ir ieškomi darbuotojų asmeniniai duomenys, darbdavių surinkti per skaitmenines technologijas, kurių valdymas turi atitikti BDAR reikalavimus. Tarp kitko, šios užduotys buvo projekto mokymų tema, remiantis šiam tikslui parengtu vadovėliu, kuriame pateikiamos gairės, kaip sekti skaitmeninimo pokyčius darbo vietoje.

Profesinės sąjungos turi būti informuotos, kaip dinamiškai vystosi dirbtinio intelekto rinka. Manoma, kad dirbtinio intelekto rinka 2025 m. padidės 26%. Verslo analitikai prognozuoja, kad iki 2026 m. JAV dirbtinio intelekto rinkos vertė pasieks beveik 300 milijardų dolerių. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, Kinija, iki 2026 m. turės dirbtinio intelekto pramonę, kurios vertė bus apie 40,6 mlrd. USD. Iki 2030 m. Kinija turės 26,1% pasaulinės dirbtinio intelekto rinkos.

Nestovėti vietoje

Mokymai, taip pat ir darbuotojų perkvalifikavimo srityje, dėl naujų technologijų įdiegimo, buvo įtraukti į Nacionalinius veiksmų planus, kuriuos parengė socialiniai partneriai projekto metu. Šie planai ne tik nustato būsimų veiksmų kryptis, bet jais galima ir pasiremti ginčų, nesusipratimų ar net atvirų konfliktų tarp suinteresuotųjų šalių atveju. Lenkijos skaitmeninimo veiksmų planas bus toliau nagrinėjamas Socialinio dialogo taryboje. Visi čia minėti dokumentai, taip pat kita su EFAD projektu susijusi informacija, yra prieinama svetainėje: https://www.solidarnosc.org.pl/projekty-i-dokumenty/cyfryzacja-rynku-pracy-projekt-efad/

Skaitmeninimo ir globalizacijos laikais pagrindiniais įgūdžiais vis dėlto išlieka emocinis intelektas ir empatija. Vis labiau vertinama gebėjimą suprasti ir valdyti savo emocijas, taip pat kitų emocijas. Tai palengvina bendradarbiavimą ir komandinį darbą, tiek atliekamą darbo vietoje, tiek virtualioje aplinkoje. Taip pat svarbu, kad kvalifikacijos kėlimas ir skaitmeninių įgūdžių įgijimas būtų įtvirtintas kolektyvinėse sutartyse, todėl reikia kolektyvinių derybų dėl kompetencijų ir įgūdžių. Įmonių strateginiai planai ir viešoji politika neišvengiamai koncentruosis į perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą per nuolatinius profesinius mokymus. Jų tikslas yra apsaugoti darbo vietas, kad technologinio nedarbo grėsmė daugeliui darbuotojų netaptų niūria realybe.

Nepamirškime, kad efektyviam darbuotojų atstovavimui reikia išmokyti profesines sąjungas nuolat sekti pagrindines AI ir algoritmų plėtros tendencijas. Algoritmai supa mūsų gyvenimą vis įvairesnėmis dimensijomis. Jais paremtas verslas nuolat didėja – pavyzdžiui, „Netflix“ rekomendacijų technologija kasmet uždirba 1 milijardą dolerių. Dauguma vartotojų greičiausiai sutiks, kad būtent „Netflix“ naudojamas dirbtinis intelektas suteikia jiems vieną iš didžiausių pranašumų. Transliacijos platforma naudoja dirbtinį intelektą, kad personalizuotų rekomendacijas ir pritaikytų jas prie žiūrovų interesų.

Nepaisant plačiai paplitusios baimės, dirbtinis intelektas nebūtinai užims žmonių darbo vietas, tačiau jau pats savaime jis yra revoliucija, kuri pakeis mūsų darbo būdą ir sukurs visiškai naujas profesijas. Tie, kurie sugebės prisitaikyti ir išmokti naudotis naujais įrankiais, bus geriau pasirengę ateityje pasiekti sėkmę darbo rinkoje. Tačiau nepamirškime, kad dirbtiniam intelektui vis dar trūksta gebėjimo atkartoti žmogaus kūrybiškumą, empatiją ir inovacijas, nors pakanka gebėjimo greitai apdoroti informaciją ir tiksliai atlikti pasikartojančias užduotis.

Projekto Nr: 101051759, „Veiksmų inicijavimas įgyvendinant Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo”, bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis SANTRAUKA.

Projekto ATASKAITA anglų, lenkų kalbomis.

SUSKLEISTI

Projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“

Projekto kodas Nr. 07-022-P-0001

Projekto tikslas – plėtoti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą: ugdyti darbdavių ir profesinių sąjungų kompetencijas ir gebėjimus; keisti darbdavių organizacijų ir valdžios institucijų požiūrį į socialinį dialogą ir jo svarbą; daugiau dėmesio skirti švietimui socialinio dialogo klausimais; skatinti narystę profesinėse sąjungose ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Prioritetas teikiamas privačiam sektoriui. Taip pat numatoma skatinti narystę darbdavių asociacijose.

Projekto laikotarpis – 2024-04-16–2027-10-31

Projektą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais – Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Projekto metu vykdomos veiklos: apskritojo stalo diskusijos, mokymai darbuotojų ir darbdavių atstovams, mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, konferencijos, konsultacijos socialinio dialogo klausimais, publikacijos interneto žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir informacijos sklaida socialinio dialogo temomis, tyrimai.

Laukiamas rezultatas – įvykę teigiami pokyčiai įmonėse ir organizacijose socialinio dialogo srityje. Siekiama, kad teigiamas pokytis per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyktų bent 30 proc. iš mažiausiai 668 organizacijų ir įmonių, kurios dalyvaus veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti. Teigiamu pokyčiu laikomi konkretūs organizacijoje ar įmonėje pasiekti rezultatai, tokie kaip pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis, pagerėjusios kolektyvinės sutarties sąlygos, įsisteigusi profesinė sąjunga, padidėjęs profesinės sąjungos narių skaičius ir kiti teigiami pokyčiai socialinio dialogo srityje.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis tel[LG1] . 8 5 249 64 48

_________________________________

Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.

SUSKLEISTI

SUSKLEISTI